Atnaujinta: 14 rugsėjo, 2026
Pelėsio kvapas vonioje, kambario kampe ar prie išorinės sienos, tai signalas, kurio nereikėtų ignoruoti. Ir nors namuose įrengta rekuperacinė sistema, tai savaime negarantuoja, kad drėgmės problemų niekada nekils.
Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) nurodo, kad nuolatinė drėgmė ir pelėsio augimas pastatuose siejami su didesne kvėpavimo takų simptomų, alergijų ir astmos rizika. Todėl pajutus specifinį pelėsio kvapą svarbu ne jį maskuoti, o ieškoti drėgmės šaltinio.
Kodėl atsiranda pelėsio kvapas, jei namuose yra rekuperatorius?
Rekuperatorius padeda pašalinti drėgną orą iš vonios, WC ir kitų patalpų bei tiekia šviežią orą į gyvenamąsias erdves. Tačiau tam būtinas pakankamas ir subalansuotas oro srautas.
Vonios kambarys yra viena drėgniausių namų zonų. Maudantis duše į orą patenka daug vandens garų, todėl nepakankamas vėdinimas sudaro palankesnes sąlygas drėgmei kauptis ir pelėsiui augti. JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) būtent geresnį vėdinimą įvardija kaip vieną iš būdų mažinti pasikartojančio pelėsio problemą vonioje.
Ar dėl nešvarių filtrų gali atsirasti drėgmės problemų?
Netiesiogiai – taip. Užsikimšę rekuperatoriaus filtrai didina pasipriešinimą oro srautui. Jei sistema jo automatiškai nekompensuoja, realus tiekiamo ar šalinamo oro kiekis gali sumažėti.
2022 m. CLIMA konferencijoje publikuotame gyvenamųjų vėdinimo sistemų tyrime dėl užsikimšusių filtrų ir kitų sistemos komponentų nustatytas maždaug 17–30% tiekiamo oro srauto sumažėjimas dviejų tipų sistemose.
2025 m. eksperimentiniame ERV tyrime stipriai užteršti filtrai tiekiamo oro srautą sumažino net 37% – nuo 142 iki 89 m³/val.
Tai nereiškia, kad nešvarus filtras savaime „sukelia pelėsį“. Tačiau jeigu dėl jo vėdinimas tampa nepakankamas, patalpose susidaranti drėgmė gali būti šalinama prasčiau.

Ką tikrinti pirmiau – filtrus ar oro srautus?
Pradėkite nuo paprasčiausio – filtrų. Patikrinkite, kada paskutinį kartą buvo atliktas filtrų keitimas, ar jie stipriai užteršti ir ar rekuperatoriaus valdiklis nerodo filtro keitimo arba techninės priežiūros pranešimo.
Pakeitus filtrus verta įvertinti, ar sistema iš tiesų ištraukia orą iš vonios ir kitų drėgnų zonų. Jei problema išlieka, reikėtų tikrinti oro srautus, difuzorius, ortakius, sistemos balansą ir paties rekuperatoriaus veikimą.
O jeigu filtrai švarūs, tačiau pelėsio kvapas lieka?
Tuomet problema gali būti visai ne rekuperacinėje sistemoje. Pelėsiui būtina drėgmė, todėl reikėtų ieškoti jos šaltinio: vandens nuotėkio, kondensacijos, prastos šilumos izoliacijos, šalčio tiltų ar nuolat drėkstančių konstrukcijų.
WHO pabrėžia, kad svarbiausia pelėsio prevencijos priemonė yra nuolatinės drėgmės ir mikroorganizmų augimo pastato konstrukcijose bei paviršiuose prevencija. EPA rekomenduoja patalpų santykinę oro drėgmę laikyti žemiau 60%, o, jei įmanoma, maždaug 30–50% ribose.
Todėl vien pakeisti filtrus ir tikėtis, kad jau susiformavęs pelėsis išnyks, nepakanka. Reikia pašalinti pačią drėgmės priežastį.
Kaip sumažinti problemos pasikartojimo tikimybę?
Filtrų keitimas yra viena paprasčiausių rekuperacinės sistemos priežiūros dalių. Švarūs, konkrečiam įrenginiui tinkantys filtrai padeda sistemai palaikyti numatytą oro srautą ir apsaugo jos komponentus nuo teršalų.
„Filtrų pasaulis“ rekomenduoja filtrus įprastai keisti kas 3–6 mėnesius, tačiau realus intervalas priklauso nuo lauko oro taršos, gyvenamosios vietos, statybų aplinkoje ir kitų sąlygų. Jei įrenginys turi filtro keitimo indikatorių, reikėtų atsižvelgti ir į jo pranešimus.
Pastebėjote pelėsio kvapą? Pirmiausia patikrinkite filtrus ir vėdinimo sistemos oro srautus, tačiau nepamirškite ieškoti ir tikrojo drėgmės šaltinio.
„Filtrų pasaulyje“ galite pasirinkti pilnus rekuperatoriaus filtrų rinkinius pagal savo įrenginio modelį. Reguliarus filtrų keitimas kainuoja gerokai mažiau nei uždelstos vėdinimo sistemos ar drėgmės problemos sprendimas.
Straipsnį ruošė: Paulina Padeginskaitė

